Šilumos siurblio šildymo kreivė: kaip ją nustatyti ir kiek kainuoja kiekvienas laipsnis

Kas yra šildymo kreivė ir kodėl ji svarbesnė už termostatą

Dujinis katilas visą sezoną kaitina vandenį iki vienos ir tos pačios temperatūros, o kambario termostatas jį tiesiog įjungia ir išjungia. Šilumos siurblys taip nedirba, nes jo efektyvumas priklauso nuo to, kokios temperatūros vandenį jis gamina. Todėl vietoje vienos temperatūros jam nustatoma kreivė.

NIBE S1256 montuotojo vadove ji apibrėžta taip: kreivės paskirtis yra nepaisant išorės temperatūros užtikrinti vienodą vidaus temperatūrą ir energijos sąnaudų požiūriu efektyvų įrenginio veikimą. Panasonic vadovas prideda praktinę pusę: kuo žemesnė lauko temperatūra, tuo aukštesnės temperatūros vanduo paduodamas į sistemą, ir toks šildymo būdas leidžia siurbliui pasiekti aukštesnį efektyvumo koeficientą.

Iš to išplaukia dalykas, kurio dauguma savininkų nesitiki. Termostatas ant sienos lemia, kada šildoma, o kreivė lemia, kiek tai kainuoja. Tas pats namas, tas pats įrenginys ir tas pats komfortas gali kainuoti 821 arba 1 232 EUR per metus vien dėl to, kokia temperatūra teka vamzdžiais. Tą lentelę su keturiomis temperatūromis surašėme straipsnyje apie tai, kaip išsirinkti šilumos siurblio montuotoją, nes būtent montuotojas kreivę nustato pirmą kartą.

Namas visame šiame gide tas pats: 140 m², 15 400 kWh šilumos per metus, 8 kW oras-vanduo siurblys, elektra 0,24 EUR/kWh. Visame gide naudojama apvali taisyklė: prie 35 °C tiekiamo vandens sezoninis efektyvumas yra 4,5, ir kas 5 °C aukščiau atima maždaug dešimtadalį. Šio straipsnio lentelės skaičiuojamos tiksliau: kiekvienai metų valandai efektyvumas imamas iš gamintojo grafiko pagal tos valandos lauko ir vandens temperatūrą.

Gamyklinė šildymo kreivė: ką nustato Daikin ir NIBE ir kodėl ją reikia keisti

Įrenginys pristatomas su gamykloje nustatyta kreive, ir ji būna pritaikyta vienam konkrečiam šildymo būdui. Du vadovai, atidaryti 2026-10-09, rodo, kad gamintojai renkasi priešingai.

Taigi Daikin įrenginyje gamykloje nustatyta grindinio šildymo kreivė, o NIBE valdiklyje radiatorių kreivė. Kokia bebūtų jūsų sistema, vienas iš jų, palikus gamyklinę kreivę, jai netiks. Radiatorių namuose Daikin gamyklinė kreivė reiškia vėsius kambarius per šalčius. Grindinio šildymo namuose palikta NIBE 9 kreivė reiškia šiltus kambarius ir per aukštą vandens temperatūrą, už kurią mokama kiekvieną valandą: apie 10-11 EUR per metus už kiekvieną nereikalingą laipsnį kreivės viršuje ties 45-55 °C, kaip suskaičiuota žemiau.

Daikin vadove yra dar dvi ribos, kurias verta žinoti. Naudotojas vandens temperatūrą gali paslinkti ne daugiau kaip 10 °C aukštyn ar žemyn (155 psl.). O kreivė niekada neviršija zonai nustatytų mažiausios ir didžiausios temperatūrų: jas pasiekus kreivė tampa plokščia (148 psl.). Gamykloje šios ribos yra 25 °C apačioje ir 55 °C viršuje, o kai pasirinkti radiatoriai, 60 °C. NIBE montuotojo vadovas grindiniam šildymui didžiausią tiekiamo vandens temperatūrą siūlo riboti 35-45 °C.

Ankstesni gamintojų dokumentai rodo tą patį skirtumą:

• Daikin žemos temperatūros siurblių gamykliniai nustatymai: vandens temperatūra 40 °C, kai lauke −10 °C, ir 25 °C, kai lauke +15 °C. Nustatymų kodai 1-00 iki 1-03, nustatymų lentelė 4P449983-1. Tai yra grindinio šildymo kreivė.
• Panasonic Aquarea vadovo pavyzdyje ta pati kreivė aprašyta keturiais taškais: 55 °C, kai lauke −5 °C, ir 35 °C, kai lauke +15 °C. Tai jau radiatorių kreivė, ir ji beveik dvigubai statesnė už Daikin gamyklinę.

Abi teisingos savo sistemai ir abi netinka kitai. Grindinio šildymo namuose palikta radiatorių kreivė kainuoja pinigus kiekvieną sezono valandą, o radiatorių namuose palikta grindinė kreivė reiškia, kad name bus šalta ir savininkas kaltins įrenginį.

Panasonic vadove yra dar viena gamyklinė reikšmė, kurios Lietuvoje beveik niekas netikrina: lauko temperatūra, kuriai esant šildymas išjungiamas, gamykloje nustatyta 24 °C. Vilniuje tarp +17 ir +24 °C būna apie 1 350 valandų per metus, tai yra beveik du mėnesiai, kuriuos siurblys turi leidimą šildyti namą, nors namui to jau nereikia. Tai jau ne kreivės, o šildymo įjungimo ribos nustatymas, bet apie jį verta paklausti montuotojo.

Kreivė prieš pastovią temperatūrą: 491 EUR skirtumas tam pačiam namui

Šio gido straipsniuose kartojasi lentelė, kurioje tas pats namas su 35, 45, 55 ir 65 °C vandens temperatūra kainuoja 821, 1 027, 1 232 ir 1 540 EUR per metus. Tie skaičiai gauti iš sezoninio efektyvumo, o sezoninis efektyvumas jau skaičiuojamas su kreive: gamintojas jį matuoja taip, kad nurodytą temperatūrą siurblys tiekia tik esant žemiausiai skaičiuojamajai lauko temperatūrai. Todėl tai yra kreivės su tokiu viršumi kaina, o ne pastovios temperatūros. Ankstesnė šio straipsnio versija kreivę ant jų uždėjo dar kartą ir gavo per mažas sumas. Žemiau tas pats namas suskaičiuotas abiem būdais.

Gido taisyklė nuo kreivės skaičiavimo pagal gamintojo grafiką skiriasi 5-14 proc., nes ji naudoja vieną apvalų skaičių visam sezonui. Pastovios temperatūros stulpelis yra kitas dalykas: tai sistema, kurioje kreivė išjungta arba jos apskritai nėra. Sugretinus jį su kreive gaunamas skirtumas, kurio Lietuvos rinkoje niekas neskelbia:

• Pastovi 55 °C ištisus metus: 1 572 EUR. Taip nutinka, kai siurblys pakeičia katilą, o valdymas paliekamas toks, koks buvo prie katilo.
• Kreivė, kurios viršus 55 °C: 1 081 EUR. Ta pati viršutinė temperatūra, tas pats komfortas, bet ji pasiekiama tik šalčiausiomis valandomis.
• Skirtumas 491 EUR per metus, arba 7 365 EUR per penkiolika metų. Tai daugiau, nei šiandien kainuoja visas 8 kW oras-vanduo siurblys su montavimu (4 390-7 228 EUR, parduotuvių kainos 2026-10-26), ir daugiau, nei kainuoja naujas kompresorius.

Vienas sakinys, kurį verta pasakyti pardavimo pokalbyje: jei pasiūlyme minima pastovi tiekiamo vandens temperatūra, klauskite, ar valdiklis dirbs pagal lauko oro jutiklį. Be to jutiklio kreivės nėra, o be kreivės ta pati šiluma kainuoja apie 45 proc. brangiau.

Šalčiausias kreivės galas reikalingas 4,7 paros per metus

Kreivė dažnai nustatoma taip, kad namui tikrai užtektų šilumos per didžiausius šalčius, ir tai teisinga. Klaida atsiranda tada, kai visa kreivė pakeliama vardan tų kelių dienų. Žemiau Vilniaus valandinės lauko temperatūros nuo 2005 iki 2020 m., tas pats Europos Komisijos PVGIS duomenų šaltinis ir tas pats taškas, kurį naudojame saulės elektrinės straipsnyje.

Trys skaičiai iš šios lentelės keičia požiūrį į kreivę. Žemiau −15 °C būna 113 valandų per metus, tai yra 4,7 paros, ir joms tenka 4,5 proc. viso poreikio. Daugiau nei pusė metinio poreikio, 52,5 proc., susidaro tada, kai lauke šilčiau nei 0 °C. O jei kiekvieną valandą pasverti pagal tai, kiek tuo metu reikia šilumos, vidutinė lauko temperatūra išeina −0,4 °C, o ne dvidešimt laipsnių šalčio.

Vadinasi, kreivės viršūnė turi būti tokia, kad name būtų šilta ir per didžiausius šalčius, bet derinti reikia jos vidurį. Šešiolikos metų duomenyse šalčiausia užfiksuota valanda buvo −30,3 °C, o žemiau −20 °C susidaro apie 33 valandas per metus, tad rezervui šaltyje yra ir kitas atsakymas: elektrinis tenas, kuris tomis valandomis padeda siurbliui. Kiek jis kainuoja, suskaičiuota gedimų straipsnyje.

Kodėl kreivė dažniau būna per aukšta nei per žema

Per žema kreivė pastebima per vieną vakarą: namuose šalta ir skambinama montuotojui. Per aukšta kreivė nepastebima niekada, nes namuose šilta, o sąskaita ateina tik po mėnesio ir be paaiškinimo. Tas pats kaip su galia: per maža klaida pastebima iš karto, per didelė tyli. Apie tai rašėme straipsnyje kokios galios šilumos siurblio reikia.

Trys požymiai, kad kreivė nustatyta aukščiau, nei namui reikia:

• Namuose per šilta ir langai varstomi žiemą. Jei kambaryje 23 °C, kai norima 21, kreivė paprastai pakelta dviem ar trimis pakopomis per daug.
• Radiatorių termostatai beveik visą laiką prisukti. Tai reiškia, kad sistema gamina karštesnį vandenį, nei kambariai priima, ir šiluma stabdoma ventiliais.
• Trumpi darbo ciklai. Siurblys greitai pasiekia nustatytą temperatūrą ir išsijungia, paskui vėl įsijungia. Kompresoriaus gamintojo riba yra 10 paleidimų per valandą, ir tai jau priežiūros klausimas, aprašytas straipsnyje apie tai, kiek tarnauja šilumos siurblys.

Galioja ir atvirkštinis atvejis. Sename name su mažais radiatoriais žema kreivė reiškia ne taupymą, o šaltus kambarius, ir jokie nustatymai to nepakeis, kol nepakeisti šilumos atidavimo prietaisai. Kada tai apsimoka ir kiek kainuoja, suskaičiuota straipsnyje ar šilumos siurblys tinka senam namui.

Jei namui sušildyti kreivės viršų tenka kelti aukščiau 50 °C, tai jau ne nustatymų klausimas. Tai ženklas, kad radiatoriai šiam namui per maži arba namas praranda daugiau šilumos, nei buvo skaičiuota renkantis siurblį. Kiekvienas laipsnis ten kainuoja apie 10 EUR per metus, o kai kreivė pakyla virš 58 °C ir šalčiausiomis valandomis šildo jau elektrinis tenas, 16-22 EUR: kreivė iki 65 °C kainuoja 158 EUR per metus daugiau nei iki 55 °C. Tokiu atveju verta, kad montuotojas patikrintų galią ir radiatorius. Jei siurblio dar neturite, palikite užklausą ir pasiūlyme paprašykite nurodyti, kokia tiekiamo vandens temperatūra numatyta prie −20 °C. Kiek su tokia temperatūra kainuotų šildymas jūsų namui, parodys atsipirkimo skaičiuoklė.

Kaip šie skaičiai gauti, kad galėtumėte juos pasitikrinti

Visos lentelės remiasi vienu oro duomenų šaltiniu, vieno gamintojo efektyvumo grafiku ir aiškiai įvardytomis prielaidomis. Jos surašytos čia, kad kiekvieną eilutę būtų galima pakartoti su savo namo skaičiais.

• Lauko temperatūros. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro PVGIS 5.2 sistema, Vilniaus taškas 54,687 ir 25,280, valandinės reikšmės nuo 2005 iki 2020 m., iš viso 140 256 valandos. Pateikti skaičiai yra šešiolikos metų vidurkis vieneriems metams. Duomenys pakartotinai atsisiųsti 2026-10-26.
• Šilumos poreikis. 15 400 kWh per metus, paskirstyta pagal laipsnio valandas žemiau 17 °C iš tų pačių duomenų. Tai reiškia, kad valanda prie −10 °C gauna tris kartus daugiau šilumos nei valanda prie +8 °C.
• Kreivės forma. Tiesė tarp dviejų taškų: +17 °C lauke atitinka 20 °C vandens, o −20 °C lauke atitinka lentelėje nurodytą viršų. Gamintojų kreivės būna šiek tiek išlenktos, tad atskiros valandos gali skirtis keliais laipsniais, bet metinė suma keičiasi mažai: išlenkta 55/45 °C radiatorių kreivė, kokia naudojama elektros sąnaudų straipsnyje, duoda 1 131 EUR, apie 5 proc. daugiau nei tiesė iki 55 °C.
• Efektyvumas. Kiekvienos valandos COP paimtas iš NIBE F2050 montuotojo vadovo IHB EN 2318-2 45 psl. grafiko F2050-10 modeliui: trys kreivės 35, 45 ir 55 °C vandeniui, lauke nuo −15 iki +12 °C (patikrinta 2026-10-26). Tarp kreivių reikšmė interpoliuojama pagal vandens temperatūrą. Žemiau 35 °C COP tęsiamas tuo pačiu nuolydžiu kaip tarp 35 ir 45 °C, nuo 55 iki 58 °C tuo pačiu kaip tarp 45 ir 55 °C. Šalčiau nei −15 °C tęsiamas nuolydis tarp −15 ir −10 °C, šilčiau nei +10 °C imama +10 °C reikšmė. Kai lauke šalčiau nei −20 °C arba kreivė reikalauja karštesnio nei 58 °C vandens, skaičiuojama, kad šildo elektrinis tenas (COP 1): tai F2050 darbo ribos iš to paties vadovo 46 psl.
• Kaina. Elektra 0,24 EUR/kWh su PVM, VERT 2026 m. antro pusmečio visuomeninė kaina.
• Apvalinimas. Eurai apvalinti iki sveikų, todėl skirtumai tarp eilučių gali skirtis vienu euru nuo atimties.

Trys vietos, kurias verta žinoti. Pirma, laipsnio kaina labiausiai priklauso nuo to, kaip efektyvumas elgiasi žemiau 35 °C, kur grafiko nebėra. Jei žemiau 35 °C efektyvumas nebegerėtų, vienas poslinkio laipsnis kainuotų 8,7 EUR ant 45 °C kreivės ir 14,5 EUR ant 55 °C kreivės, o laipsnis viršuje 6,3 ir 8,1 EUR. Lentelės skaičiuotos su prielaida, kad efektyvumas žemiau 35 °C toliau auga tuo pačiu nuolydžiu; šie skaičiai rodo, kiek nuo tos prielaidos priklauso rezultatas. Antra, karštas vanduo į lenteles neįtrauktas. Trečia, vienas namas negali atstoti visų: name su prastesne izoliacija tie patys procentai duoda didesnes sumas, o gerai apšiltintame mažesnes.