Šilumos siurblys ir dviejų laikų tarifas: kada naktinis tarifas tikrai apsimoka

Dviejų laikų tarifas šilumos siurbliui apsimoka, bet riba yra 38 proc., o ne 30

Naktinis tarifas Lietuvoje aprašomas beveik visur, tik beveik niekur nesuskaičiuotas būtent šilumos siurbliui. Trys sakiniai, iš kurių susideda visas atsakymas.

• Naktinė ir savaitgalio zona apima 88 valandas iš 168, tai yra 52,4 proc. visos savaitės. Siurblys dirba pagal orą, o ne pagal laikrodį, todėl į tą zoną savaime patenka 55,6 proc. jo šildymo darbo, nieko nekeičiant ir nieko neprogramuojant.
• Planai susilygina ties 38 proc. nakties dalimi, o ne ties 30. Trisdešimt procentų gaunama tada, kai skaičiuojama vien ESO persiuntimo dalis. Įskaičiavus ir tiekėjo energijos kainą riba pakyla iki 38,3 proc.
• Standartiniame šio gido name planas duoda apie 35 EUR per metus, o perkėlus karštą vandenį į naktį apie 148 EUR. Tas pats namas be šilumos siurblio dviejų zonų plane sumokėtų apie 30 EUR per metus daugiau nei vienos zonos plane.

Toliau ta pati tema eilutė po eilutės: kiek kainuoja kiekviena zona 2026 metais, iš kur gaunama 38 proc. riba, kaip siurblio darbas pasiskirsto per parą ir per savaitę, ką tai daro visai namo sąskaitai ir kodėl šilumos kaupimas naktį nepadeda, o karšto vandens perkėlimas padeda.

Kur tikrasis lūžio taškas: 38 proc., o ne 30

Lietuviškuose giduose ta pati riba nurodoma trimis skirtingais skaičiais. Nacionalinio paramos portalo gide rašoma apie 30-40 proc., „Enefit“ atstovas Augustas Junevičius spaudoje kalba apie 30 proc., kituose puslapiuose pasitaiko 40 proc. Riba nėra nuomonės dalykas: ji išplaukia iš trijų kainų ir apskaičiuojama viena eilute.

Lūžio taškas = (dieninė kaina − vienos zonos kaina) ÷ (dieninė kaina − naktinė kaina).

Standartiniam planui tai yra (0,286 − 0,240) ÷ (0,286 − 0,166) = 0,046 ÷ 0,120 = 0,383. Su kitais planais rezultatas beveik nesikeičia, nors pačios kainos skiriasi.

Būtent iš dešiniojo stulpelio ir atsiranda visur kartojami trisdešimt procentų. ESO savo tarifų planų puslapyje rašo, kad dviejų laiko zonų planas tinkamas, kai naktį ir savaitgaliais suvartojama 30 proc. energijos arba daugiau. Tas sakinys ESO požiūriu teisingas, nes ESO parduoda tik persiuntimą. Klientas moka visą kainą, tad jam galioja kairysis stulpelis. Skirtumas tarp stulpelių yra nuo septynių iki beveik devynių procentinių punktų, ir tai nėra smulkmena: standartiniame šio gido name kiekvienas procentinis punktas vertas apie 9,60 EUR per metus.

Dar viena vieta, kurioje lengva apsirikti. Mėnesio mokestis planuose „Namai“ ir „Efektyvus“ ribos nekeičia, nes jis toks pat ir vienos, ir dviejų zonų atveju, tad atimant jis iš skaičiavimo dingsta. Jis lemia, kurį planą rinktis, bet ne kiek zonų.

Ką dviejų laikų tarifas duoda visai namo sąskaitai

Sąskaita išrašoma ne siurbliui, o namui, todėl 55,6 proc. dar nėra atsakymas. Prie šildymo prisideda karštas vanduo ir visa kita namo elektra, o ji naudojama daugiausia dieną. Namas visame šiame gide tas pats: 140 m², 15 400 kWh šilumos per metus, 8 kW oras-vanduo siurblys, kurio sezoninis efektyvumas prie 35 °C yra 4,5.

• Šildymas: 3 422 kWh elektros per metus, iš jų 55,6 proc. naktinėje zonoje.
• Karštas vanduo: 1 575 kWh elektros per metus keturių žmonių šeimai. Tai Europos Sąjungos vandens šildytuvų reglamento profilis L, apie kurį plačiau straipsnyje apie boilerį šilumos siurbliui.
• Visa kita namo elektra: 3 000 kWh per metus. Tai Energetikos ministerijos nurodomas vidurkis mažam individualiam namui.

Karšto vandens ir buitinės elektros nakties dalis priklauso nuo įpročių, todėl ji ne spėjama, o išvedama iš kalendoriaus. Savaitgaliai sudaro dvi paras iš septynių, tai yra 28,6 proc. viso laiko, ir jie į pigiąją zoną patenka visi. Prie jų prisideda šiek tiek nakties valandų, tad prielaida yra 30 proc. buitinei elektrai ir 35 proc. karštam vandeniui, kai boileris kaitinamas pagal poreikį.

Iš lentelės išplaukia trys išvados. Pirma: pats šilumos siurblys peržengia 38 proc. ribą, bet vos. Nieko nekeitus namo nakties dalis yra 41,9 proc., tad nauda yra apie 35 EUR per metus, o ne šimtai, kuriuos žada pardavėjų puslapiai.

Antra: didžiausią dalį duoda ne siurblys, o boileris. Vien perkėlus karšto vandens kaitinimą į naktines valandas nauda pakyla nuo 35 iki 148 EUR per metus. Kodėl būtent boileris tam tinka, o šildymas ne, paaiškinta dviejuose kituose skyriuose.

Trečia: be šilumos siurblio tas pats planas kainuoja brangiau. Name, kuriame elektra tik buitinė, nakties dalis lieka apie 30 proc., ir dviejų zonų planas atsieina apie 30 EUR per metus daugiau. Todėl atsakymą lemia ne pats tarifas, o tai, ar name yra šilumos siurblys, elektrinis katilas arba elektromobilis. Kiek elektrinis katilas kainuoja, palyginti su siurbliu, net ir su pigiausiu nakties įkainiu, paskaičiuota straipsnyje elektrinis katilas ar šilumos siurblys.

Karštas vanduo yra vienintelė apkrova, kurią tikrai verta perkelti

Su boileriu rezultatas visai kitoks, ir kitoks jis dėl vienos priežasties: jame kaupiamas ne šildymo vanduo, o geriamasis, ir jį galima pakelti ne 10, o 40 laipsnių.

300 litrų talpa, pašildyta nuo 10 iki 50 °C, sukaupia 13,9 kWh naudingos šilumos. Keturių žmonių šeimos paros poreikis pagal Europos Sąjungos profilį L yra 11,7 kWh. Vadinasi, į vieną naktinį įkrovimą telpa visa paros norma, o ne jos dalis. Būtent todėl karštas vanduo perkeliamas iki galo, o šildymo perkelti beveik neįmanoma.

Praktiškai tai daroma boilerio kaitinimo grafiku valdiklyje: leidžiama kaitinti nuo 23 iki 7 valandos, o dieną kaitinimas neleidžiamas, nebent temperatūra nukristų žemiau nustatytos ribos. Grafikas yra standartinė funkcija, jos nereikia nei pirkti, nei montuoti.

Dvi pastabos, be kurių skaičius būtų per didelis. Pirma, talpa vėsta ir stovėdama: 292 litrų talpa per parą praranda apie 1,6 kWh, ir kaitinant tik naktį vanduo dieną laikomas šiek tiek aukštesnėje temperatūroje, tad nuostolis truputį didesnis. Antra, jei vanduo kaitinamas iki aukštesnės temperatūros, siurblio efektyvumas krenta lygiai taip pat, kaip ir šildyme. Abu dalykai kartu atima kelis eurus iš 113 EUR skirtumo, bet ne patį skirtumą.

Legionelės programa, šilumokaičio plotas ir litrų parinkimas šeimai yra atskiras klausimas, suskaičiuotas straipsnyje „Boileris šilumos siurbliui“.

Kaip pasitikrinti savo atveju per penkias minutes

Visos aukščiau esančios lentelės aprašo vieną namą. Savąjį galima pasitikrinti su tikrais duomenimis, ir tam pakanka to, ką jau turite.

• Pasiimkite savo tiekėjo tris kainas: vienos zonos, dviejų zonų dieninę ir dviejų zonų naktinę. Jos yra sutartyje ir tiekėjo savitarnoje.
• Suskaičiuokite savo ribą: iš dieninės atimkite vienos zonos, gautą skirtumą padalykite iš dieninės ir naktinės skirtumo. Gausite dalį, kurią naktį ir savaitgaliais turite suvartoti, kad planai susilygintų.
• Pasižiūrėkite savo tikrąją nakties dalį. ESO savitarnoje matomi valandiniai suvartojimo duomenys, o tiekėjų savitarnose būna ir gatava tarifo plano skaičiuoklė. Vertinkite bent tris mėnesius, o geriausia šildymo sezono mėnesį.
• Palyginkite du skaičius. Jei tikroji dalis didesnė už ribą, kiekvienas procentinis punktas virš jos duoda maždaug jūsų metinį suvartojimą, padaugintą iš kainų skirtumo ir iš 0,01.
• Nebijokite suklysti. ESO sąlygose parašyta, kad tarifo planas taikomas ne trumpiau kaip vieną kalendorinį mėnesį ir gali būti keičiamas bet kada. Blogiausiu atveju prarandate vieno mėnesio skirtumą.

Jei siurblio dar nėra, o skaičiuojama, ar jį verta įsirengti, metinį sutaupymą ir atsipirkimą greičiau parodys atsipirkimo skaičiuoklė, o visas skaičiavimas žingsnis po žingsnio surašytas straipsnyje „Kaip apskaičiuoti šilumos siurblio atsipirkimą“.

Kaip šie skaičiai gauti, kad galėtumėte juos pasitikrinti

Kiekviena lentelė remiasi vienu oro duomenų šaltiniu, viena efektyvumo taisykle ir aiškiai įvardytomis prielaidomis.

• Lauko temperatūros. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro PVGIS 5.2 sistema, Vilniaus taškas 54,687 ir 25,280, valandinės reikšmės nuo 2005 iki 2020 m., iš viso 140 256 valandos. Pateikti skaičiai yra šešiolikos metų vidurkis vieneriems metams.
• Zonų valandos. Kiekviena valanda priskirta zonai pagal apskaitos prietaiso laikrodį, kuris ištisus metus rodo žiemos laiką. Dieninė zona yra darbo dienomis nuo 7 iki 23 valandos, visa kita naktinė.
• Šilumos poreikis. 15 400 kWh per metus, paskirstyta pagal laipsnio valandas žemiau 17 °C iš tų pačių duomenų, ir 3 422 kWh elektros prie sezoninio efektyvumo 4,5.
• Karštas vanduo. 4 254 kWh naudingos šilumos per metus, tai yra Europos Sąjungos profilis L, ir 1 575 kWh elektros prie koeficiento 2,7.
• Kita namo elektra. 3 000 kWh per metus, Energetikos ministerijos nurodomas mažo individualaus namo vidurkis. Priimta, kad į tą skaičių šildymas ir karštas vanduo neįeina, nes name jie skaičiuojami atskirai.
• Nakties dalis buičiai. 30 proc. buitinei elektrai ir 35 proc. karštam vandeniui be grafiko. Abu skaičiai remiasi tuo, kad savaitgaliai sudaro 28,6 proc. visų parų ir patenka į pigiąją zoną be jokių pastangų.
• Efektyvumas. Kas 5 °C aukštesnė tiekiamo vandens temperatūra atima apie 10 proc. sezoninio efektyvumo. Ta pati taisyklė naudojama visame gide.
• Apvalinimas. Eurai apvalinti iki sveikų, procentai iki vienos dešimtosios, todėl atskiros eilutės gali skirtis vienu euru nuo atimties.

Viena vieta, kurioje skaičiavimas sąmoningai atsargus: šildymo elektra paskirstyta griežtai pagal laipsnio valandas, nors šaltomis valandomis efektyvumas dar šiek tiek mažesnis. Įvertinus ir tai nakties dalis būtų keliomis dešimtosiomis procento didesnė, o ne mažesnė, tad prielaida veikia ne mūsų išvados naudai.