Pagrindinis · Patarimai · Atnaujinta 2026-09
Boileris šilumos siurbliui: kiek litrų, koks šilumokaitis ir kiek kainuoja karštas vanduo
Kiek litrų reikia, pasako beveik visi. Rečiau pasakoma, ar siurblys tą talpą spės įšildyti. Tai lemia ne litrai, o talpos šilumokaičio plotas. Pardavėjų puslapiuose šios eilutės dažniausiai nėra. Čia rasite, kiek litrų reikia jūsų šeimai, kokio šilumokaičio reikia jūsų siurbliui, kiek karštas vanduo kainuoja per metus ir ko iš tikrųjų reikalauja Lietuvos higienos norma.
- Talpa pagal žmonių skaičių, su Europos Sąjungos profiliais
- Šilumokaičio plotas pagal siurblio galią
- Metinė karšto vandens kaina ir legionelių programos kaina
Užklausa gauta!
Užklausą perduosime jūsų regione dirbančiam montuotojui per 2-3 darbo dienas. Jis susisieks su jumis tiesiogiai.
Kiek litrų boilerio reikia šilumos siurbliui
Lietuviškuose puslapiuose skaičiai nesutampa. Vienur dviem žmonėms siūloma 80 litrų, kitur keturių asmenų šeimai 120, dar kitur tai pačiai šeimai 300. Taip yra todėl, kad vieni skaičiuoja vienkartinį poreikį, kiti paros poreikį, o treti perrašo elektriniam boileriui skirtą patarimą. Todėl pradėkime nuo skaičiaus, kurį nustato teisės aktas.
Europos Sąjungos vandens šildytuvų reglamente kiekvienam prietaisui priskiriamas vartojimo profilis. Kiekvienas profilis turi etaloninę paros energiją:
- profilis M: 5,845 kWh per parą;
- profilis L: 11,655 kWh per parą;
- profilis XL: 19,07 kWh per parą.
Šiuos skaičius lengva paversti litrais. Vienam litrui vandens pašildyti 50 laipsnių reikia 0,0581 kWh. Taigi profilis M yra apie 100 litrų karšto vandens per parą, profilis L apie 200, profilis XL apie 330.
| Žmonių name | Karšto vandens per parą | ES profilis | Talpa, kurios ieškoti |
|---|---|---|---|
| 1 iki 2 | apie 100 l | M | 150 iki 180 l |
| 3 iki 4 | apie 200 l | L | 200 iki 300 l |
| 5 ir daugiau | apie 330 l | XL | 300 iki 400 l |
Talpa didesnė už paros poreikį dėl aiškios priežasties. Su šilumos siurbliu vanduo talpoje laikomas apie 48 iki 52 laipsnių, o elektriniame boileryje dažnai 60 ar 65. Vėsesnio vandens tam pačiam dušui reikia daugiau. Todėl ta pati šeima su siurbliu renkasi maždaug pusantro karto didesnę talpą nei su tenu. Čia pardavėjų patarimai ir šie skaičiai sutampa.
Ir svarbiausia šio straipsnio mintis: net teisingai parinkti litrai nepadės, jeigu talpos šilumokaitis per mažas. Kaip tai patikrinti, aprašyta toliau.
Lemia ne litrai, o šilumokaičio plotas
Talpoje vanduo šildomas per gyvatuką. Juo teka šilumnešis iš siurblio arba katilo. Kiek galios gyvatukas perduoda, priklauso nuo dviejų dalykų: nuo jo ploto ir nuo temperatūrų skirtumo. Būtent čia katilas ir siurblys skiriasi labiausiai.
- Katilas paduoda apie 75 laipsnių vandenį į talpą, kurios vidutinė temperatūra įkrovimo metu yra apie 40. Skirtumas apie 35 laipsniai.
- Šilumos siurblys paduoda apie 50 laipsnių į tą pačią talpą. Skirtumas apie 10 laipsnių.
Perduodama galia tiesiogiai proporcinga šiam skirtumui. Skirtumas trigubai mažesnis, todėl tam pačiam kilovatui reikia maždaug trigubai didesnio ploto. Talpa, kuri puikiai tiko katilui, su siurbliu tampa kliūtimi, nors litrų nepasikeitė.
Skaičių galima gauti iš gamintojo lentelių. Daikin savo talpų kataloge nurodo šilumokaičio plotą ir vidutinę savitąją šiluminę galią vatais laipsniui:
- 5,6 m² gyvatukas: 2 790 W/K;
- 5,8 m² gyvatukas: 2 825 W/K;
- 3 m² gyvatukas: 1 300 W/K;
- 4 m² gyvatukas: 1 800 W/K.
Padalijus vienus skaičius iš kitų, gaunama nuo 433 iki 498 vatų kvadratiniam metrui ir laipsniui, tai yra maždaug 450 iki 500. Iš čia ir kyla visos praktinės išvados perkant.
| Siurblio galia | Reikiamas šilumokaičio plotas prie 10 °C skirtumo | Kokioje talpoje toks būna |
|---|---|---|
| 5 kW | 1,0 iki 1,1 m² | 150 l siurbliui skirta talpa |
| 8 kW | 1,6 iki 1,8 m² | 200 iki 300 l siurbliui skirta talpa |
| 11 kW | 2,2 iki 2,4 m² | 300 l su padidintu gyvatuku |
| 14 kW | 2,8 iki 3,1 m² | 300 iki 400 l su padidintu gyvatuku |
Praktinė taisyklė: apie 0,22 iki 0,25 kvadratinio metro šilumokaičio kiekvienam siurblio kilovatui. Ji sutampa su rinkoje dažnai kartojamu patarimu, kad šilumos siurbliui reikia bent 2 m². Dabar aišku, iš kur šis skaičius ir kada jo nepakanka.
Pinigais skirtumą geriausiai matyti toje pačioje parduotuvėje. Lietuviškoje elektroninėje parduotuvėje 2026-08-30 siūlomos dvi 300 litrų talpos: viena su 2,3 m² gyvatuku už 1 059 EUR, kita su 3,3 m² už 1 201 EUR. Tūris, emalis ir magnio anodas tie patys. Talpa, kuri jūsų siurbliui tiks, kainuoja tik 142 EUR daugiau už talpą, per kurią siurblys negalės atiduoti visos galios. Tai mažiau nei vienas serviso vizitas.
Kai gyvatukas per mažas, tai matyti iš įkrovimo laiko. 292 litrams pašildyti nuo 15 iki 50 laipsnių reikia 11,9 kWh šilumos.
- 8 kW siurblys su 1,8 m² gyvatuku tai padaro maždaug per 1,5 valandos.
- Su 1,0 m² gyvatuku tas pats siurblys atiduoda tik apie 4,5 kW. Laikas pailgėja iki maždaug 2,5 valandos.
- Vien 3 kW tenas tai darytų apie 4 valandas.
Ilgas įkrovimas nėra vien nepatogumas. Tuo metu siurblys nešildo namo. Dirbdamas ne visa galia, jis dažniau įsijungia ir išsijungia, o kompresorių labiausiai dėvi būtent paleidimai. Tai suskaičiuota straipsnyje „Šilumos siurblio priežiūra ir tarnavimo laikas“.
Sąžininga išlyga dėl 450 iki 500 W/(m²·K). Tai vieno gamintojo nerūdijančio plieno gyvatukų vidurkis jo paties deklaruotomis sąlygomis, o ne standartas. Kito gamintojo ar kitokios formos gyvatuko skaičius gali skirtis. Todėl geriausia ne pasikliauti šia lentele, o paprašyti pardavėjo talpos specifikacijos ir joje rasti eilutę su kvadratiniais metrais. Jei tokios eilutės nėra, verta paklausti, kodėl.
Kiek kainuoja karštas vanduo šilumos siurbliu
Čia dauguma lietuviškų puslapių sustoja ties fraze „daug pigiau nei tenu“. Tikslesnį skaičių galima gauti iš to paties reglamento.
Kiekvienas vandens šildytuvas turi deklaruotą vandens šildymo naudingumo koeficientą. Jis žymimas ŋwh ir nurodomas procentais. Šilumos siurbliui jis būna nuo 106 iki 134 procentų, ir iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip klaida. Klaidos nėra. Reglamente įrašytas perskaičiavimo koeficientas CC = 2,5. Jis atspindi maždaug 40 procentų vidutinį Europos Sąjungos elektros gamybos naudingumą. Vadinasi, procentai rodo pirminę energiją. Tikrasis metinis efektyvumas gaunamas juos padauginus iš 2,5 ir padalijus iš 100.
- ŋwh 108 % reiškia realų metinį koeficientą 2,70.
- ŋwh 125 % reiškia 3,13, ŋwh 134 % reiškia 3,35.
- Prietaisas, kuris visą elektrą tiesiog paverčia šiluma, šiame rodiklyje niekada neviršys 40 procentų, nes 100 padalyta iš 2,5 yra 40.
Šie skaičiai paimti iš gamintojo katalogo. Daikin „Altherma 3“ leidinyje sieniniams modeliams deklaruota ŋwh nuo 125 iki 134 procentų, o pastatomiems modeliams su integruota talpa nuo 106 iki 109. Tai reiškia realų karšto vandens koeficientą nuo 2,65 iki 3,35. Tas pats katalogas tam pačiam įrenginiui šildymui prie 35 laipsnių nurodo SCOP 4,48. Taigi karšto vandens kilovatvalandė tuo pačiu įrenginiu kainuoja maždaug pusantro karto daugiau nei grindinio šildymo. Tai rodo paties gamintojo skaičiai.
Priežastis ta pati, kuri kartojasi visoje šioje svetainėje: lemia tiekiamo vandens temperatūra. Grindims šildyti užtenka 35 laipsnių, o karštam vandeniui reikia 50 ar daugiau. Mūsų lentelė straipsnyje „Kaip išsirinkti šilumos siurblio montuotoją“ prie 55 laipsnių duoda maždaug 3,0. Du nepriklausomi skaičiavimai duoda tą patį rezultatą.
Karštas vanduo yra ir ta šildymo dalis, kurią saulės elektrinė padengia geriausiai. Vasarą elektrinė gamina daugiausia, o namui tada kitos šilumos nereikia. Kiek tiksliai ir ką už tai ima tinklas, suskaičiuota straipsnyje „Saulės elektrinė šilumos siurbliui“.
Toliau lieka aritmetika. Metinė naudinga šiluma yra paros profilis, padaugintas iš 365: profiliui M 2 133 kWh, profiliui L 4 254 kWh, profiliui XL 6 961 kWh. Elektros kaina 0,24 EUR/kWh, VERT patvirtintas 2026 m. antrojo pusmečio vidurkis.
| Kas šildo vandenį | M, 2 žmonės | L, 4 žmonės | XL, 5 ir daugiau |
|---|---|---|---|
| Šilumos siurblys, ŋwh 125 % (koef. 3,13) | 164 EUR | 326 EUR | 534 EUR |
| Šilumos siurblys, ŋwh 108 % (koef. 2,70) | 190 EUR | 378 EUR | 619 EUR |
| Elektrinis tenas, tiesiogiai | 512 EUR | 1 021 EUR | 1 671 EUR |
| Skirtumas per metus | 322 iki 348 EUR | 643 iki 695 EUR | 1 052 iki 1 137 EUR |
Prie šių skaičių reikia pridėti dar vieną, kuris minimas retai: talpa vėsta ir tada, kai vandens niekas nenaudoja. Daikin nurodo 292 litrų talpai 1,6 kWh nuostolį per parą, tai yra 584 kWh per metus. Jei šį nuostolį dengia siurblys, jis kainuoja apie 52 EUR per metus, jei tenas, apie 140 EUR.
Tai nėra priežastis rinktis mažesnę talpą. 150 litrų talpa praranda 1,1 kWh per parą, tad skirtumas tarp 300 ir 150 litrų yra tik apie 16 EUR per metus. Didesnė talpa brangesnė perkant ir užima daugiau vietos katilinėje, bet metinė sąskaita beveik nesiskiria.
Palyginimui: tas pats 140 m² namas šildymui per metus išleidžia apie 821 EUR, kai siurblys dirba prie 35 laipsnių. Keturių žmonių šeimos karštas vanduo prideda dar 378 EUR. Tai beveik pusė visos namo šildymo kainos, arba apie trečdalis bendros metinės sąskaitos. Tai ne smulkmena. Kaip skaičiuojama šildymo dalis, surašyta straipsnyje „Šilumos siurblio elektros sąnaudos per mėnesį“, o visą projektą galima perskaičiuoti atsipirkimo skaičiuoklėje.
Legionelių programa: ko higienos norma reikalauja iš tikrųjų
Beveik kiekvieno šilumos siurblio valdiklyje yra karšto vandens sterilizavimo programa. Kartą per savaitę ji pakelia talpos temperatūrą iki 60 ar 65 laipsnių. Pardavėjai ją dažnai pristato kaip įstatymo reikalavimą. Lietuvos higienos normoje tokio reikalavimo nėra. Tai galima patikrinti per penkias minutes, nes visa norma yra dešimt punktų.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. galioja HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“. Ją patvirtino sveikatos apsaugos ministras 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-710. Svarbiausias jos punktas:
6.2 punktas: karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 °C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo), sudarant technines prielaidas vandens tiekimo sistemoje vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti, kad vartotojų čiaupuose ji būtų ne žemesnė kaip 65 °C.
Šį sakinį verta perskaityti atidžiai.
- Privalomas dydis yra 50 laipsnių čiaupe.
- 65 laipsniai yra reikalavimas galimybei, ne veiksmui. Sistema turi leisti temperatūrą pakelti. Ji neprivalo jos kelti kas savaitę.
- Normoje nėra nei kassavaitinio ciklo, nei valandų skaičiaus, nei temperatūros grafiko.
Ką dar nustato norma ir ko irgi beveik niekas necituoja:
- 7 punktas: legionelių tyrimas privalomas trimis atvejais. Kai pastato karšto vandens sistema ar jos dalis vėl pradedama naudoti po ilgesnės nei vieno mėnesio pertraukos. Po sistemos rekonstravimo ar remonto. Ir kai vartotojams diagnozuojama legioneliozė. Vasarnamiui ar ilgai negyventam namui tai reiškia, kad didžiausia rizika yra ne kasdien, o grįžus po pertraukos.
- 8 punktas: jei litre randama daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000 bakterijų, sistema tikrinama ir ieškoma taršos priežasties. Jei daugiau nei 10 000, sistema dar ir valoma bei nukenksminama, o tada tyrimas kartojamas.
- 6.1 punktas: grąžinimo vamzdyne 1 ml mėginyje turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų.
- 9 punktas aprašo cheminę dezinfekciją biocidiniais produktais, o ne terminę. Šiluminis būdas normoje apskritai neaprašytas.
Kam norma privaloma, pasakyta 2 punkte: asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, įrengiantiems ir eksploatuojantiems pastatų vidaus vandentiekio sistemas, karšto vandens tiekėjams ir pastatų šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojams. Kalbama apie sistemas ir jas tvarkančius asmenis. Sąvokos, kaip nurodo 3 punktas, imamos iš Šilumos ūkio įstatymo, tai yra iš centralizuoto šilumos tiekimo srities.
Praktinė išvada paprasta: nuosavame name šis punktas pirmiausia yra reikalavimas jūsų montuotojui, o ne jūsų valdiklio nustatymui. Niekas neatvažiuos matuoti jūsų čiaupo. Bet sistema turi būti suprojektuota taip, kad čiaupe būtų 50 laipsnių, ir to verta pareikalauti sutartyje.
Ar tai reiškia, kad programą galima išjungti? Ne. Ji lieka protinga atsargumo priemonė. Tik dabar aišku, kad tai gamintojo nustatymas, o ne teisės akto reikalavimas, ir kiek ji kainuoja.
292 litrams pakelti nuo 48 iki 60 laipsnių reikia 4,07 kWh šilumos.
- Jei viską daro 3 kW tenas, vienas kartas kainuoja 0,98 EUR, o 52 savaitės apie 51 EUR per metus.
- Jei siurblys pakelia iki 55 laipsnių, o tenas prideda paskutinius penkis, vienas kartas kainuoja apie 0,62 EUR, o metai apie 32 EUR.
Taigi legionelių programa kainuoja nuo 32 iki 51 euro per metus. Šio skaičiaus lietuviškuose puslapiuose neradome.
Vieną techninę smulkmeną verta pasitikrinti prieš perkant. Daugelis oras-vanduo siurblių karštą vandenį pašildo tik iki 55 laipsnių, tad viską virš to daro tenas. Dalis sieninių modelių pasiekia 65 ar 70 laipsnių ir tenas jiems nereikalingas. Tai matyti techniniuose duomenyse, eilutėje apie karšto vandens temperatūros ribas.
Yra ir trečias variantas: vadinamosios šviežio vandens talpos. Jose geriamasis vanduo per šilumokaitį teka pro kaupiklį ir talpoje nestovi. Jų gamintojas terminės legionelių dezinfekcijos apskritai nenumato, nes stovinčio karšto vandens jose beveik nėra.
Karšto vandens talpos priežiūra: anodas, kalkės ir vožtuvas
Pati talpa yra paprasčiausia sistemos dalis, todėl apie ją dažnai pamirštama. Darbų yra trys. Jie priklauso nuo to, kokio tipo talpa jums sumontuota.
Anodas. Emaliuotose plieninėse talpose, kurios Lietuvoje parduodamos dažniausiai, yra magnio anodas. Korozija ėda anodą, o ne bako sienelę. Tai susidėvinti dalis: ją reikia tikrinti ir laikui bėgant keisti. Nuo jos labiausiai priklauso, kiek metų talpa tarnaus. Nerūdijančio plieno talpos anodo neturi, ir gamintojas tai nurodo kaip atskirą privalumą. Gavę pasiūlymą, specifikacijoje ieškokite bako medžiagos: emaliuotas plienas su magnio anodu ar nerūdijantis plienas. Nuo to priklauso, ar po penkerių metų apskritai reikės keisti anodą.
Kalkės. Nuosėdos kaupiasi ant karščiausio paviršiaus. Talpoje karščiausias paviršius yra elektrinis tenas, ne gyvatukas. Taisyklė paprasta: kuo dažniau dirba tenas, tuo greičiau kaupiasi kalkės. Kai siurblys laiko vandenį ties 48 laipsniais, kalkių kaupiasi mažiau nei tenui kaitinant iki 65. Todėl legionelių programos temperatūra svarbi ne tik higienai, bet ir kalkėms. Tai dar viena priežastis nekelti jos aukščiau, nei reikia.
Apsauginis vožtuvas. Tai vienintelis periodinis darbas, kuriam gamintojas nurodo konkretų dažnį. Daikin talpos montavimo instrukcijoje parašyta, kad slėginio apsauginio vožtuvo veikimą reikia patikrinti ne rečiau kaip kas 6 mėnesius. Vožtuvo svirtelė pakeliama lėtai ir tolygiai. Taip nesikaupia mineralinės nuosėdos ir matyti, kad vožtuvas ir nuvedimo vamzdis neužsikimšę. Ta pati instrukcija priduria: jei iš nuvedimo vamzdžio nuolat laša vanduo, su šildytuvu kažkas negerai. Tai dviejų minučių darbas du kartus per metus. Nereikia nei įrankių, nei meistro.
Ketvirtas dalykas nėra priežiūra, bet susijęs su ta pačia talpa. Ta pati Daikin instrukcija įspėja, kad iš talpos tiekiamo vandens temperatūra gali viršyti 50 laipsnių ir kad reikia laikytis nacionalinių reikalavimų dėl papildomų temperatūros ribojimo įtaisų. Praktiškai tai yra terminis maišytuvas prieš čiaupus. Jis kainuoja apie šimtą eurų. Jo prasmė paaiškėja tada, kai vaikas po sterilizavimo ciklo pats atsuka vonios čiaupą.
Ir viena pastaba apie pinigus, kuri dažnai paaiškėja per vėlai. Talpa ir jos montavimas paramos nepadidina. Katilų keitimo parama skiriama fiksuotais įkainiais pagal siurblio galią kilovatais, o ne pagal projekto sumą. Todėl 1 000 iki 1 200 eurų kainuojančią talpą apmokate patys. Kaip veikia įkainiai pagal galią, surašyta straipsnyje „Fiksuoti įkainiai šilumos siurbliams“. Kiek paramos lieka nuo VISO oras-vanduo projekto, suskaičiuota straipsnyje „Parama oras-vanduo šilumos siurbliui“.
Ko šis straipsnis neapima
Čia kalbama tik apie karšto vandens talpą: kiek litrų, koks gyvatukas, kiek kainuoja vanduo ir kaip talpą prižiūrėti. Kitos temos surašytos atskiruose straipsniuose:
- Paties šilumos siurblio planinė priežiūra, tarnavimo laikas, garantijos sąlygos ir kompresoriaus dėvėjimasis: „Šilumos siurblio priežiūra ir tarnavimo laikas“.
- Gedimų požymiai, klaidų kodai ir ką daryti, kai vandens nėra arba jis šaltas: „Šilumos siurblio gedimai: požymiai, klaidų kodai ir ką daryti“. Ten pat paaiškinta, kodėl naktį savaime įsijungęs siurblys dažniausiai vykdo sterilizavimo programą, o ne sugedo.
- Reikiama paties siurblio galia: galios straipsnyje. Karštas vanduo galios parinkimo iš esmės nekeičia, nes talpa išlygina poreikį per parą.
- Boilerio kaitinimas naktiniu tarifu: „Šilumos siurblys ir dviejų laikų tarifas“. 300 litrų talpoje telpa visa paros norma, todėl karštas vanduo yra vienintelė apkrova, kurią tikrai verta perkelti į pigesnį laiką.
- Kaip boileris jungiamas prie siurblio per trieigį vožtuvą ir kurie kiti mazgai privalomi: šilumos siurblio pajungimo schema.
- Lauko bloko garsas ir atstumas iki kaimyno: triukšmo straipsnyje.
- Leidimai ir kaimyno sutikimas: „Ar šilumos siurbliui reikia leidimo“.
Ir sąžininga išlyga. Čia neaprašyti atskiri karšto vandens šilumos siurbliai, tai yra prietaisai, kurie ruošia tik vandenį ir šilumą ima iš patalpos oro. Kiek toks šilumos siurblys karšto vandens ruošimui sunaudoja ir kada jis apsimoka, surašyta atskirai. Neaprašytas ir karšto vandens ruošimas centralizuotai šildomame bute, kur talpos apskritai nėra. Tai kitos sistemos su kitais skaičiais. Taip pat neaprašyta, kaip su talpa dirba saulės kolektoriai ar saulės elektrinė. Tai svarbu, bet vertinama kartu su visa elektros sistema, o ne vien su boileriu.
Dažni klausimai apie boilerį šilumos siurbliui
Kiek litrų boilerio reikia šilumos siurbliui?
Kodėl siurbliui reikia didesnio šilumokaičio nei katilui?
Kiek per metus kainuoja karštas vanduo su šilumos siurbliu?
Ar privaloma kas savaitę kaitinti boilerį iki 60 laipsnių?
Kiek kainuoja savaitinė sterilizavimo programa?
Ar boilerio anodą reikia keisti?
Ar didesnė talpa padidina APVA paramą?
Šaltiniai: 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 814/2013 dėl vandens šildytuvų ir karšto vandens talpyklų ekologinio projektavimo reikalavimų, I priedo apibrėžtys (CC = 2,5, vandens šildymo energijos vartojimo efektyvumas ŋwh) ir III priedo 1 lentelė (vartojimo profiliai ir etaloninė energija Qref: M 5,845 kWh, L 11,655 kWh, XL 19,07 kWh, XXL 24,53 kWh). Lietuvos higienos norma HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-710, įsigaliojusi 2023 m. liepos 1 d.: 2, 3, 5, 6.1, 6.2, 7, 8, 9 ir 10 punktai; visas normos tekstas perskaitytas 2026-08-30. „Daikin Altherma 3“ gaminių katalogas ECPEN18-786B: talpų EKHWS(U)-D techniniai duomenys (tūriai 145 iki 292 l, nerūdijantis plienas EN 1.4521, šilumokaičio plotai 1,050 / 1,400 / 1,800 m², stovėjimo nuostoliai 45 iki 68 W ir 1,1 iki 1,6 kWh per parą, 3 kW tenas), talpų EKHWP-B duomenys (šilumokaičių plotai ir vidutinės savitosios šiluminės galios, iš kurių išvestas 433 iki 498 W/(m²·K) santykis) ir įrenginių efektyvumo lentelės (deklaruoti profiliai L ir XL, ŋwh 106 iki 134 %, SCOP 4,48 prie 35 °C). Daikin talpų montavimo instrukcija 4PW54951-1 (apsauginio vožtuvo tikrinimas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, įspėjimas dėl 50 °C viršijimo ir nacionalinių temperatūros ribojimo reikalavimų). Lietuvos rinkos kainos ir specifikacijos tikrintos 2026-08-30 elektroninėje parduotuvėje e-silumossiurbliai.lt: 300 l talpa su 2,3 m² gyvatuku 1 059 EUR ir 300 l talpa su 3,3 m² gyvatuku 1 201 EUR, abi emaliuotos, su magnio anodu. Elektros kaina 0,24 EUR/kWh, VERT 2026 m. II pusmečio vidurkis su PVM. Aritmetika perskaičiuota ranka 2026-08-30.
Norite pasiūlymo, kuriame parašytas ir talpos šilumokaičio plotas
Palikite užklausą, ir jūsų regione dirbantis montuotojas susisieks tiesiogiai. Pasiūlyme paprašykite nurodyti talpos tūrį litrais, gyvatuko plotą kvadratiniais metrais, bako medžiagą ir maksimalią karšto vandens temperatūrą be teno.
Palikti užklausą nemokamai