Kokios galios šilumos siurblio reikia namui?

„Turiu 140 kvadratų“ nėra pakankamai informacijos

Klausimas „kokios galios siurblio reikia 140 m² namui?“ skamba taip, lyg turėtų vieną atsakymą. Neturi. Du vienodo ploto namai toje pačioje gatvėje gali reikalauti 5 kW ir 11 kW - skirtumas daugiau nei dvigubas, ir jį lemia ne kvadratai, o kiek šilumos namas pameta pro sienas, langus, stogą ir vėdinimą.

Įsivaizduokite kibirą su skylėmis. Siurblio galia yra tai, kaip storai pila čiaupas, o namo šiltinimas - kiek skylių kibiro šone. Klausti „kokio čiaupo man reikia?“ nepasakius, kiek kibiras kiauras, tiesiog neįmanoma. Todėl bet koks sąžiningas skaičiavimas prasideda ne nuo ploto, o nuo šilumos poreikio.

Praktikoje naudojamas rodiklis - kiek vatų šildymo galios tenka vienam kvadratiniam metrui, esant projektiniam žiemos šalčiui:

Jei nežinote, į kurią eilutę patenkate, pasižiūrėkite ne į namo amžių, o į tris dalykus: ar sienos šiltintos ir kokiu storiu, ar langai dviejų ar trijų stiklų paketų, ir ar palėpė (arba perdanga) turi bent 20 cm šiltinimo. Trys „taip“ - antra eilutė. Trys „ne“ - ketvirta.

Jei atsidūrėte trečioje ar ketvirtoje eilutėje, galios skaičius yra tik pusė atsakymo. Kiek tokiame name siurblys realiai kainuoja per metus ir ar prieš jį nereikėtų šiltinimo, suskaičiuota straipsnyje „Ar šilumos siurblys tinka senam namui?“.

Antras skaičiavimas: nuo to, kiek kuro sudeginate dabar

Lentelė yra vidurkis. Bet jūsų namas jau kelerius metus pats vedė tikslią apskaitą - malkų rietuve, granulių maišais arba dujų skaitikliu. Tai geriausi duomenys apie jūsų namą, kokius apskritai galima turėti, ir jų neturi joks internetinis skaičiuotuvas.

Pirmas žingsnis - kiek naudingos šilumos per sezoną iš tikrųjų suvartojate. Kuro kiekį per metus padauginkite iš atitinkamo skaičiaus (jame jau įskaityta tai, kad senas katilas dalį energijos paleidžia į kaminą):

Antras žingsnis - gautą metinį skaičių padalykite iš 2 000. Rezultatas ir yra maždaug reikalinga siurblio galia kilovatais.

Iš kur 2 000? Šildymo sezonas Lietuvoje trunka apie 200 parų. Vidutinė lauko temperatūra per jį yra apie 0 °C, o namuose palaikoma 20 °C, tad vidutinis skirtumas - apie 20 laipsnių. Projektinis žiemos šaltis siekia apie -20 °C, tai yra 40 laipsnių skirtumas. Vadinasi, vidutiniškai namui reikia maždaug pusės didžiausios galios, o 200 parų × 24 val. × 0,5 duoda apie 2 400 „pilnos galios“ valandų. Dalijame iš 2 000, o ne iš 2 400, sąmoningai: taip skaičius gaunasi šiek tiek atsargesnis.

Pavyzdys. Namas per sezoną sudegina 12 erdvinių metrų malkų. 12 × 1 300 = 15 600 kWh. 15 600 ÷ 2 000 ≈ 7,8 kW. Tinkamas pasirinkimas - apie 8 kW. Jei to paties namo plotas yra 140 m², tai reiškia maždaug 111 kWh/m² per metus, tai yra „apšiltintas arba renovuotas“ eilutė - ir lentelė tam pačiam namui rodo lygiai 8 kW. Kai abu būdai sutampa, skaičiumi galima pasitikėti. Kai išsiskiria daugiau nei per trečdalį, kažkuri prielaida klaidinga, ir tai jau puiki tema pokalbiui su montuotoju.

Metinį poreikį, sutaupymą ir atsipirkimą savo namui greitai gausite atsipirkimo skaičiuoklėje - ji remiasi tomis pačiomis prielaidomis kaip ir šis straipsnis.

Kodėl pasiūlymuose galia dažniau per didelė nei per maža

Verta pasakyti atvirai: beveik visos galios skaičiuoklės internete priklauso įmonėms, kurios tuos siurblius ir parduoda. Tai nereiškia, kad jos meluoja. Bet reiškia, kad klaidos kaina joms nesimetriška - dėl per silpno įrenginio klientas skambins visą žiemą, o dėl per galingo netars nė žodžio, nes sąskaita atrodys „tokia, kokia turi būti“, ir niekas nesužinos, kad ji galėjo būti mažesnė. Kai viena klaida garsi, o kita tyli, pasiūlymai natūraliai slenka į tylesnę pusę. Kuri, koks sutapimas, dar ir brangesnė.

Kuo per galingas siurblys blogas praktiškai: didžiąją sezono dalį namui reikia gerokai mažiau šilumos, nei įrenginys sugeba pagaminti, todėl jis nuolat pasiekia tikslą ir išsijungia, tada vėl įsijungia - tai vadinama taktavimu. Kaip mieste važiuoti be perstojo minant tai dujas, tai stabdį: nuvažiuoji tą patį atstumą, bet sudegini daugiau ir greičiau susidėvi.

Sąžininga išlyga, kurios dažnai nepasako griežtesni tekstai: šiuolaikiniai inverteriniai siurbliai moka gerokai sumažinti savo galią ir dalį šios problemos išsprendžia patys. Todėl 20% perteklius nėra katastrofa. Dvigubas dydis - jau taip, nes net inverteris turi apatinę ribą, žemiau kurios nebemoduliuoja. Sveika atsarga yra maždaug 10-15%, ir ji jau būna įskaičiuota tvarkingame skaičiavime.

Priešinga klaida irgi reali: per silpnas įrenginys šalčiausiomis savaitėmis dirba tenu, o tenas elektrą verčia šiluma santykiu 1:1, be jokios siurblio ekonomijos. Todėl tikslas nėra „kuo mažiau“ - tikslas yra pataikyti.

Kada šis skaičiavimas jus apgaus

Kai namas netrukus bus šiltinamas. Galią rinkitės pagal namą, koks jis bus po darbų, o ne koks yra šiandien. Priešingu atveju nusipirksite įrenginį namui, kuris po metų nustos egzistuoti, ir liksite su dvigubai per galingu siurbliu.

Kai name įrengtas rekuperatorius. Vėdinimas yra didelė šilumos nuostolių dalis, o rekuperatorius ją stipriai sumažina. Lentelės to neįskaito, tad realus poreikis bus mažesnis, nei rodo skaičiavimas.

Kai namas neįprastos formos ar dalinai nešildomas. Daug išorinių sienų, didelė stiklo dalis, nešildomas rūsys ar uždaromas antras aukštas - visa tai kilnoja rezultatą į abi puses, ir čia jau reikia tikro šilumos nuostolių skaičiavimo, ne dauginimo iš vidurkio.

Ir svarbiausia: tai įvertis, ne projektas. Šio straipsnio tikslas nėra pakeisti montuotojo skaičiavimą - tikslas, kad ateidami į pokalbį jau turėtumėte savo skaičių. Praktinis patarimas: prašykite ne tik kainos, bet ir galios skaičiavimo raštu. Kai trys pasiūlymai vienam namui siūlo 8, 9 ir 16 kW, jums nereikia būti inžinieriumi - pakanka paklausti trečiojo, kaip jis gavo savo skaičių. Atsakymas paprastai viską ir pasako. Kitus vienuolika klausimų, kuriuos verta užduoti prieš pasirašant, rasite straipsnyje „Kaip išsirinkti šilumos siurblio montuotoją“. Galingesnis blokas yra ir garsesnis, o kokio atstumo iki kaimyno dėl to reikia, suskaičiuota straipsnyje „Šilumos siurblio triukšmas ir atstumas iki kaimyno“.

Kiek visa tai kainuoja ir per kiek atsiperka, suskaičiavome straipsnyje „Kiek kainuoja šilumos siurblys ir per kiek atsiperka?“, patį atsipirkimo skaičiavimą žingsnis po žingsnio - straipsnyje „Kaip apskaičiuoti šilumos siurblio atsipirkimą“ (jame ta pati 8 kW galia naudojama investicijos skaičiavimui), o valstybės kompensacijos sąlygas - LEA paramos gide. Paramos įkainiai, beje, irgi susieti su galia, tad per didelis įrenginys jums kainuoja dvigubai: brangiau perkant ir mažesne kompensacijos dalimi nuo tikrojo poreikio. Yra ir trečia kaina: per didelis įrenginys dirba trumpais ciklais, o tai greičiausiai dėvi kompresorių, kaip paaiškinta straipsnyje „Kiek tarnauja šilumos siurblys ir kokia priežiūra jam reikalinga“. Kiek tiksliai eurų priklauso kiekvienai galiai ir kur yra 7 kW bei 13 kW slenksčiai, surašyta straipsnyje „APVA parama šilumos siurbliams 2026 m.“, o kaip suma priklauso nuo dokumentuose įrašytos vardinės galios (Prated), straipsnyje „Fiksuoti įkainiai šilumos siurbliams 2026 m.“.