Pagrindinis · Patarimai · Atnaujinta 2026-07
Kokios galios šilumos siurblio reikia namui?
Trumpas atsakymas: dažniausiai 4-12 kW, ir lemia tai ne plotas, o šiltinimas. Ilgas atsakymas: yra du skaičiavimai, kuriuos pasidarysite patys per 5 minutes ir po kurių montuotojo pasiūlymą jau galėsite patikrinti.
- Reikiama galia pagal namo tipą ir plotą
- Kaip pasitikrinti pagal savo dabartinį kurą
- Kodėl pasiūlymuose galia dažniau per didelė nei per maža
Užklausa gauta!
Montuotojų pasiūlymai jus pasieks per 2 darbo dienas.
„Turiu 140 kvadratų“ nėra pakankamai informacijos
Klausimas „kokios galios siurblio reikia 140 m² namui?“ skamba taip, lyg turėtų vieną atsakymą. Neturi. Du vienodo ploto namai toje pačioje gatvėje gali reikalauti 5 kW ir 11 kW - skirtumas daugiau nei dvigubas, ir jį lemia ne kvadratai, o kiek šilumos namas pameta pro sienas, langus, stogą ir vėdinimą.
Įsivaizduokite kibirą su skylėmis. Siurblio galia yra tai, kaip storai pila čiaupas, o namo šiltinimas - kiek skylių kibiro šone. Klausti „kokio čiaupo man reikia?“ nepasakius, kiek kibiras kiauras, tiesiog neįmanoma. Todėl bet koks sąžiningas skaičiavimas prasideda ne nuo ploto, o nuo šilumos poreikio.
Praktikoje naudojamas rodiklis - kiek vatų šildymo galios tenka vienam kvadratiniam metrui, esant projektiniam žiemos šalčiui:
| Namas | Galia, W/m² | Metinis poreikis, kWh/m² |
|---|---|---|
| Naujos statybos A++ / A+ | 30-45 | ~70 |
| Apšiltintas arba renovuotas | 45-70 | ~110 |
| Senesnis, iš dalies šiltintas | 75-110 | ~160 |
| Visai neapšiltintas, senos statybos | 120-180 | 240-360 |
Jei nežinote, į kurią eilutę patenkate, pasižiūrėkite ne į namo amžių, o į tris dalykus: ar sienos šiltintos ir kokiu storiu, ar langai dviejų ar trijų stiklų paketų, ir ar palėpė (arba perdanga) turi bent 20 cm šiltinimo. Trys „taip“ - antra eilutė. Trys „ne“ - ketvirta.
Reikiama galia pagal namo tipą ir plotą
Sudauginus lentelės vidurkius su plotu gaunasi štai kas. Skaičiai yra šiluminė galia (ne elektros - siurblys jos ima apie tris kartus mažiau), skirta vien šildymui, palaikant 20-21 °C:
| Namas | 100 m² | 140 m² | 180 m² |
|---|---|---|---|
| Naujos statybos A++ / A+ | 3,5 kW | 5 kW | 6,5 kW |
| Apšiltintas arba renovuotas | 5,5 kW | 8 kW | 10 kW |
| Senesnis, iš dalies šiltintas | 8 kW | 11 kW | 14,5 kW |
| Visai neapšiltintas | 12-18 kW | 17-25 kW | 22-32 kW |
Pastebėkite paskutinę eilutę. Kai namas neapšiltintas, reikalinga galia išauga tiek, kad įranga pabrangsta kelis kartus, o sąskaitos vis tiek lieka didelės. Tokiu atveju pirmiausia apsimoka šiltinimas, ne šildymo keitimas - apie tai atvirai rašėme ir straipsnyje „Kiek elektros sunaudoja šilumos siurblys per mėnesį?“. Šiltinimas yra vienintelis pirkinys, kuris tuo pačiu metu sumažina ir įrangos kainą, ir sąskaitą.
Antras skaičiavimas: nuo to, kiek kuro sudeginate dabar
Lentelė yra vidurkis. Bet jūsų namas jau kelerius metus pats vedė tikslią apskaitą - malkų rietuve, granulių maišais arba dujų skaitikliu. Tai geriausi duomenys apie jūsų namą, kokius apskritai galima turėti, ir jų neturi joks internetinis skaičiuotuvas.
Pirmas žingsnis - kiek naudingos šilumos per sezoną iš tikrųjų suvartojate. Kuro kiekį per metus padauginkite iš atitinkamo skaičiaus (jame jau įskaityta tai, kad senas katilas dalį energijos paleidžia į kaminą):
| Kuras | Vienetas | Naudinga šiluma |
|---|---|---|
| Malkos (sausas beržas) | 1 erdvinis metras | ~1 300 kWh |
| Medienos granulės | 1 tona | ~4 000 kWh |
| Gamtinės dujos | 1 m³ | ~8,5 kWh |
| Elektra (tenas, elektrinis katilas) | 1 kWh | ~1 kWh |
Antras žingsnis - gautą metinį skaičių padalykite iš 2 000. Rezultatas ir yra maždaug reikalinga siurblio galia kilovatais.
Iš kur 2 000? Šildymo sezonas Lietuvoje trunka apie 200 parų. Vidutinė lauko temperatūra per jį yra apie 0 °C, o namuose palaikoma 20 °C, tad vidutinis skirtumas - apie 20 laipsnių. Projektinis žiemos šaltis siekia apie -20 °C, tai yra 40 laipsnių skirtumas. Vadinasi, vidutiniškai namui reikia maždaug pusės didžiausios galios, o 200 parų × 24 val. × 0,5 duoda apie 2 400 „pilnos galios“ valandų. Dalijame iš 2 000, o ne iš 2 400, sąmoningai: taip skaičius gaunasi šiek tiek atsargesnis.
Pavyzdys. Namas per sezoną sudegina 12 erdvinių metrų malkų. 12 × 1 300 = 15 600 kWh. 15 600 ÷ 2 000 ≈ 7,8 kW. Tinkamas pasirinkimas - apie 8 kW. Jei to paties namo plotas yra 140 m², tai reiškia maždaug 111 kWh/m² per metus, tai yra „apšiltintas arba renovuotas“ eilutė - ir lentelė tam pačiam namui rodo lygiai 8 kW. Kai abu būdai sutampa, skaičiumi galima pasitikėti. Kai išsiskiria daugiau nei per trečdalį, kažkuri prielaida klaidinga, ir tai jau puiki tema pokalbiui su montuotoju.
Metinį poreikį, sutaupymą ir atsipirkimą savo namui greitai gausite atsipirkimo skaičiuoklėje - ji sukasi ant tų pačių prielaidų kaip ir šis straipsnis.
Siurblys neprivalo padengti paties šalčiausio ryto
Daugiausiai pinigų prarandama būtent čia. Intuicija sako: jei kada nors bus -22 °C, siurblys turi tą temperatūrą ištempti vienas. Iš tikrųjų sistemos projektuojamos su bivalentiškumo tašku - temperatūra, iki kurios visą šilumą gamina siurblys, o žemiau jam prisideda elektrinis tenas arba paliktas senas katilas.
Lietuvoje šis taškas dažniausiai nustatomas ties maždaug -5...-10 °C. Žemiau jo temperatūra nukrenta vos keliolikai dienų per žiemą, ir per tas dienas papildomas šaltinis suvartoja labai nedidelę viso sezono dalį. Mainais jūs perkate pastebimai mažesnį ir pigesnį įrenginį, kuris likusias 190 sezono parų dirba ties savo efektyviausiu tašku.
Kitaip tariant, galios rinkimas pagal patį šalčiausią rytą primena automobilio pirkimą pagal vieną kartą per metus vežamą spintą. Techniškai patogu. Kasdien - brangu. Ką siurblys realiai daro per didžiausius šalčius ir kaip tuo metu elgiasi COP, atskirai išnagrinėjome straipsnyje „Ar šilumos siurblys veikia prie -20 °C?“.
Kodėl pasiūlymuose galia dažniau per didelė nei per maža
Verta pasakyti garsiai: beveik visos galios skaičiuoklės internete priklauso įmonėms, kurios tuos siurblius ir parduoda. Tai nereiškia, kad jos meluoja. Bet reiškia, kad klaidos kaina joms nesimetriška - dėl per silpno įrenginio klientas skambins visą žiemą, o dėl per galingo netars nė žodžio, nes sąskaita atrodys „tokia, kokia turi būti“, ir niekas nesužinos, kad ji galėjo būti mažesnė. Kai viena klaida garsi, o kita tyli, pasiūlymai natūraliai slenka į tylesnę pusę. Kuri, sutapimas, dar ir brangesnė.
Kuo per galingas siurblys blogas praktiškai: didžiąją sezono dalį namui reikia gerokai mažiau šilumos, nei įrenginys sugeba pagaminti, todėl jis nuolat pasiekia tikslą ir išsijungia, tada vėl įsijungia - tai vadinama taktavimu. Kaip mieste važiuoti be perstojo minant tai dujas, tai stabdį: nuvažiuoji tą patį atstumą, bet sudegini daugiau ir greičiau susidėvi.
Sąžininga išlyga, kurios dažnai nepasako griežtesni tekstai: šiuolaikiniai inverteriniai siurbliai moka gerokai sumažinti savo galią ir dalį šios problemos suvalgo patys. Todėl 20% perteklius nėra katastrofa. Dvigubas dydis - jau taip, nes net inverteris turi apatinę ribą, žemiau kurios nebemoduliuoja. Sveika atsarga yra maždaug 10-15%, ir ji jau būna įskaičiuota tvarkingame skaičiavime.
Priešinga klaida irgi reali: per silpnas įrenginys šalčiausiomis savaitėmis dirba tenu, o tenas elektrą verčia šiluma santykiu 1:1, be jokios siurblio ekonomijos. Todėl tikslas nėra „kuo mažiau“ - tikslas yra pataikyti.
Karštas vanduo ir radiatoriai: kas keičia galią, o kas ne
Karštas vanduo galios beveik nekeičia. 3-4 asmenų šeimai jis prideda apie 1 200-1 700 kWh per metus, tai yra mažiau nei 1 kW skaičiuojant tuo pačiu būdu. Be to, vanduo ruošiamas į talpą, tad poreikis pasiskirsto laike, o ne užgriūna kartu su šalčiu. Ką iš tikrųjų reikia parinkti - ne didesnę galią, o tinkamo dydžio boilerį: 3-4 žmonėms paprastai 150-200 litrų.
Radiatoriai keičia ne galią, o efektyvumą. Grindinis šildymas dirba su 30-35 °C vandeniu, seni ketaus radiatoriai reikalauja 55-60 °C. Reikiama kilovatų suma abiem atvejais ta pati, bet aukštesnė tiekimo temperatūra nuleidžia COP, tad ta pati šiluma kainuoja brangiau. Todėl jei pasiūlyme matote itin didelę galią „nes turite radiatorius“, verta paklausti, ar tikrai reikia galingesnio įrenginio, ar tiesiog kelių didesnių radiatorių labiausiai šąlančiuose kambariuose. Antras variantas beveik visada pigesnis.
Kada šis skaičiavimas jus apgaus
Kai namas netrukus bus šiltinamas. Galią rinkitės pagal namą, koks jis bus po darbų, o ne koks yra šiandien. Priešingu atveju nusipirksite įrenginį namui, kuris po metų nustos egzistuoti, ir liksite su dvigubai per galingu siurbliu.
Kai name įrengtas rekuperatorius. Vėdinimas yra didelė šilumos nuostolių dalis, o rekuperatorius ją stipriai sumažina. Lentelės to neįskaito, tad realus poreikis bus mažesnis, nei rodo skaičiavimas.
Kai namas neįprastos formos ar dalinai nešildomas. Daug išorinių sienų, didelė stiklo dalis, nešildomas rūsys ar uždaromas antras aukštas - visa tai kilnoja rezultatą į abi puses, ir čia jau reikia tikro šilumos nuostolių skaičiavimo, ne dauginimo iš vidurkio.
Ir svarbiausia: tai įvertis, ne projektas. Šio straipsnio tikslas nėra pakeisti montuotojo skaičiavimą - tikslas, kad ateidami į pokalbį jau turėtumėte savo skaičių. Praktinis patarimas: prašykite ne tik kainos, bet ir galios skaičiavimo raštu. Kai trys pasiūlymai vienam namui siūlo 8, 9 ir 16 kW, jums nereikia būti inžinieriumi - pakanka paklausti trečiojo, kaip jis gavo savo skaičių. Atsakymas paprastai viską ir pasako.
Kiek visa tai kainuoja ir per kiek atsiperka, suskaičiavome straipsnyje „Kiek kainuoja šilumos siurblys ir per kiek atsiperka?“, o valstybės kompensacijos sąlygas - LEA paramos gide. Paramos įkainiai, beje, irgi susieti su galia, tad per didelis įrenginys jums kainuoja dvigubai: brangiau perkant ir mažesne kompensacijos dalimi nuo tikrojo poreikio.
Dažni klausimai apie galią
Kokios galios šilumos siurblio reikia 100 m² namui?
Ar geriau imti galingesnį „su atsarga“?
Ar siurblys turi padengti visą šalčiausios dienos poreikį?
Ar karštas vanduo reikalauja galingesnio siurblio?
Pasitikrinkite savo skaičių
2 minučių užklausa, iki 3 pasiūlymų su galios skaičiavimu per 2 darbo dienas, 0 įsipareigojimų.
Gauti pasiūlymus nemokamai