Pagrindinis · Patarimai · Atnaujinta 2026-09
Rekuperatorius ir šilumos siurblys: ką vėdinimas keičia siurblio galiai ir sąskaitai
Vėdinimo oro kiekis paimtas iš dviejų galiojančių reglamentų, rekuperatorių naudingumas ir ventiliatorių galia iš gamintojų duomenų lapų, o šilumos nuostoliai suskaičiuoti tam pačiam standartiniam 140 m² namui, kuriuo remiasi visas šis gidas.
- Vėdinimas yra 3 694 kWh per metus, tai yra 24 procentai viso namo šilumos poreikio
- Rekuperatorius su 80 procentų naudingumu sutaupo 157 EUR, jo ventiliatoriai suvartoja 48 iki 132 EUR
- Projektinėje siurblio galioje vėdinimas yra apie 1,5 kW, o LEA įkainio riba eina ties 7 kW
Užklausa gauta!
Užklausą perduosime jūsų regione dirbančiam montuotojui per 2-3 darbo dienas. Jis susisieks su jumis tiesiogiai.
Rekuperatorius ir šilumos siurblys: trumpas atsakymas
- Tai du skirtingi įrenginiai, kurie sprendžia du skirtingus uždavinius. Šilumos siurblys ruošia šilumą namui. Rekuperatorius keičia orą ir atiduoda šalinamo oro šilumą tiekiamam. Vienas kito nepakeičia, bet vienas kitą tiesiogiai veikia.
- Vėdinimas yra 24 procentai standartinio namo šilumos poreikio. 140 m² namui su 15 400 kWh metiniu poreikiu tai yra 3 694 kWh per metus, suskaičiuoti iš teisės akte nurodyto oro kiekio ir Vilniaus valandinių temperatūrų.
- Šilumos siurbliui ta dalis kainuoja apie 196 EUR per metus. Prie SCOP 4,5 ir 5,3 ct/kWh šilumos kainos. Su 80 procentų rekuperacija lieka apie 39 EUR.
- Bet ir pats rekuperatorius suvartoja elektros. Gamintojo duomenų lape ventiliatoriai ima 23 iki 63 W, tai yra 48 iki 132 EUR per metus. Atėmus juos, grynai dėl šildymo lieka nuo 24 iki 108 EUR per metus.
- Parenkamai galiai vėdinimas reiškia apie 1,5 kW iš viso namo poreikio. Tai gali nulemti, į kurią LEA įkainio pakopą pateks jūsų siurblys, nes riba eina ties 7 kW.
Toliau ta pati tema po vieną žingsnį: kiek oro reikalauja galiojantys reglamentai, kiek tas oras kainuoja kilovatvalandėmis, ką grąžina rekuperatorius, ką jis keičia parenkamai galiai ir ar egzistuoja įrenginys, kuriame abu dalykai sudėti į vieną korpusą.
Kiek oro name privalo keistis: ką pasako ir ko nepasako teisės aktai
Vėdinimo straipsniuose dažnai rašoma, kad „normos reikalauja tiek ir tiek“, bet šaltinis nenurodomas. 2026 m. rugsėjo 21 d. atidarytos dvi galiojančios redakcijos, ir jose skaičiai yra skirtingi, nes reglamentai sprendžia skirtingus uždavinius.
Pirmasis yra STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-05-29. Jo 22.4 punktas nurodo buto patalpų oro kiekio projektines reikšmes pagal kategorijas, o pačios reikšmės surašytos 11 priede.
| Kategorija | Tiekiamas lauko oras, l/s 1 m² grindų | Šalinamas oras iš virtuvės, l/s | Šalinamas oras iš vonios ir tualeto, l/s | 140 m² namui, m³/h |
|---|---|---|---|---|
| A | 0,38 | 15 | 12 | 192 |
| B | 0,28 | 10 | 8 | 141 |
| C | 0,22 | 7 | 6 | 111 |
Antrasis yra STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-01-01. Jo 2 priedo 2.4 lentelėje gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatams nurodyta viena reikšmė: išorės oro kiekis vienam kvadratiniam metrui pastato vėdinti 0,7 m³/(h·m²), o vidaus temperatūra šildymo sezono metu 20 °C. 140 m² namui tai yra 98 m³/h.
Kodėl dvi reikšmės. Pirmoji yra projektavimo reikalavimas konkrečioms patalpoms, ir projektuotojas pasirenka kategoriją. Antroji yra prielaida, su kuria skaičiuojamas namo energinis naudingumas ir rašomas sertifikatas. Todėl visi tolesni šio straipsnio skaičiai remiasi 98 m³/h, tai yra mažesniąja iš jų, ir lentelėje toliau matysite, kiek pasikeičia rezultatas pasirinkus kategorijas.
Trečias dokumentas, kurio šiuo klausimu geriau necituoti, yra HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“. Ji irgi buvo perskaityta tą pačią dieną. Mikroklimatą ji apibrėžia kaip oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinį, o oro kiekio nenustato visai. Šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose ji reikalauja 18 iki 22 °C temperatūros, 35 iki 60 procentų drėgmės ir 0,05 iki 0,15 m/s oro judėjimo greičio. Kubiniai metrai per valandą yra reglamentuose, ne higienos normoje.
Ventiliacijos šilumos nuostoliai: kiek kilovatvalandžių per metus išeina su oru
Skaičiavimas remiasi trimis dydžiais, ir visi trys yra paimti iš dokumentų, o ne iš prielaidų. Oro kiekis 98 m³/h yra iš STR 2.01.02:2016 2.4 lentelės. Oro tūrinė šiluminė talpa 0,34 Wh/(m³·K) nurodyta tame pačiame reglamente. Lauko temperatūros yra Vilniaus valandinės reikšmės nuo 2005 iki 2020 m. iš Europos Komisijos PVGIS sistemos, tai yra tas pats šaltinis ir tas pats taškas, kuriuo remiasi šildymo kreivės straipsnis.
Kiekviena valanda, kurios metu lauke yra mažiau nei 17 °C, reikalauja pašildyti įeinantį orą iki 20 °C. Sudėjus visas tokias valandas gaunama 110 859 laipsnio valandos per metus, o šildymo valandų yra 7 206. Padauginus: 0,34 × 98 × 110 859 duoda 3 694 kWh per metus.
| Oro kiekio prielaida | Oro kiekis, m³/h | Nuostoliai, kWh per metus | Dalis iš 15 400 kWh | Kaina siurbliu per metus |
|---|---|---|---|---|
| STR 2.01.02:2016, 2.4 lentelė, 0,7 m³/(h·m²) | 98 | 3 694 | 24,0 % | 196 EUR |
| STR 2.09.02:2005, C kategorija | 111 | 4 179 | 27,1 % | 222 EUR |
| STR 2.09.02:2005, B kategorija | 141 | 5 319 | 34,5 % | 282 EUR |
| STR 2.09.02:2005, A kategorija | 192 | 7 219 | 46,9 % | 383 EUR |
Lentelės apatinė eilutė paaiškina, kodėl vėdinimas naujuose namuose tampa svarbiausia šilumos poreikio dalimi. Aukščiausios oro kokybės kategorijoje beveik pusė viso namo šilumos poreikio yra ne sienos ir ne langai, o oras, kuris turi įeiti ir išeiti. Sienos ir langai per pastaruosius dvidešimt metų buvo apšiltinti, o oro kiekio apšiltinti neįmanoma, nes jį lemia žmonės, o ne konstrukcija.
Kaina siurbliu skaičiuojama taip, kaip ir visur šiame gide: 5,3 ct už kilovatvalandę šilumos, kai siurblio SCOP yra 4,5, o elektra kainuoja 0,24 EUR/kWh. Jei name vietoje siurblio stovi elektrinis katilas, tą patį oro kiekį šildyti kainuoja beveik penkis kartus daugiau, nes katilui SCOP nėra; palyginimas surašytas elektrinio katilo ir šilumos siurblio straipsnyje.
Ką rekuperatorius keičia elektros sąskaitoje
Čia dažniausiai ir randama frazė „rekuperatorius atgauna iki 90 procentų“. Tikrieji skaičiai yra gamintojų duomenų lapuose, ir jie skelbiami viešai. Toliau du lietuviškų gamintojų įrenginiai, kurių dokumentai atidaryti 2026 m. rugsėjo 21 d.
| Įrenginys | Maksimalus oro srautas | Temperatūrinis naudingumas | Ventiliatorių elektros galia |
|---|---|---|---|
| KOMFOVENT Domekt R 200 V C8 | 233 m³/h | 80 % | 63 W prie maksimalaus srauto, 23 W prie atskaitinio |
| SALDA Smarty 2R VER | duomenų lape nenurodytas, triukšmas matuotas ties 214 m³/h | iki 75 % | po 0,07 kW kiekvienam iš dviejų ventiliatorių |
KOMFOVENT duomenų lape yra ir eilutė, kurią verta pasižiūrėti atskirai, nes ji rodo tą patį naudingumą kitaip. Kai viduje yra +22 °C, oras po šilumokaičio pasiekia 17,5 °C, kai lauke 0 °C, 15,5 °C, kai lauke minus 10 °C, ir 12,9 °C, kai lauke minus 23 °C. Iš paskutinio skaičiaus matyti, kad šilumokaitis pakelia orą 35,9 laipsnio iš 45 galimų, tai yra tie patys 80 procentų.
Su 80 procentų iš 196 EUR vėdinimo sąskaitos lieka apie 39 EUR, tad sutaupoma apie 157 EUR per metus. Jei duomenų lapo nėra, STR 2.01.02:2016 2 priedas nurodo skaičiavimuose imti ηre = 0,65, ir tada sutaupoma 127 EUR. Tas pats priedas turi dar vieną taisyklę, kuri retai kartojama: nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio rekuperacijos naudingumas skaičiavimuose imamas lygus nuliui.
Prie to reikia pridėti ventiliatorius. Jie sukasi ištisus metus, ne tik šildymo sezoną. Prie KOMFOVENT duomenų lape nurodytų 23 ir 63 W tai yra 201 iki 552 kWh per metus, arba 48 iki 132 EUR prie 0,24 EUR/kWh. Mūsų namui reikalingas 98 m³/h srautas yra mažesnis už abu duomenų lapo taškus, todėl tikroji suma bus arčiau apatinės ribos, bet sąžiningumo dėlei čia paliekamos abi.
Sudėjus: grynasis rezultatas yra nuo 24 iki 108 EUR per metus. Tai svarbu pasakyti atvirai, nes rekuperatorius su montavimu kainuoja tūkstančius eurų, ir vien iš šildymo sutaupymo jis neatsiperka. Jis perkamas dėl oro kokybės, drėgmės ir to, kad sandariame name lango varstymas nustoja būti vėdinimo sistema. Sutaupytos kilovatvalandės yra malonus priedas, bet ne pagrindinė priežastis pirkti.
Ką vėdinimas keičia šilumos siurblio galiai ir LEA įkainio pakopai
Metinės kilovatvalandės lemia sąskaitą, o parenkamą galią lemia viena šalčiausia diena. Vėdinimo dalis toje galioje skaičiuojama iš to paties oro kiekio: 0,34 × 98 duoda 33,3 vato kiekvienam laipsnio skirtumui tarp lauko ir kambario.
Projektinė lauko temperatūra imama iš STR 2.01.02:2016 13.1 lentelės, kurioje ji priklauso nuo pastato masyvumo: masyviam pastatui minus 24 °C, vidutinio masyvumo minus 27 °C, lengvam minus 30 °C. Prie minus 24 °C vėdinimui reikia 1 466 W, prie minus 27 °C 1 566 W. Suapvalinus, vėdinimas yra apie 1,5 kW iš viso namo projektinės galios, o su 80 procentų rekuperacija iš jų lieka apie 0,3 kW.
Kilovatas ir du šimtai vatų skamba nedaug, kol nepažiūrima į LEA fiksuotų įkainių pakopas. Jos užrašytos ne procentais, o ribomis: iki 7 kW imtinai, nuo 7 iki 13 kW imtinai ir virš 13 kW. Oras-vanduo siurbliui be boilerio lygiai 7,0 kW duoda 3 162 EUR kompensacijos, o 7,1 kW jau 2 099 EUR. Vienos dešimtosios kilovato skirtumas kainuoja 1 063 EUR, ir būtent ties tokia riba 1,2 kW sumažėjęs poreikis nustoja būti smulkmena.
Dvi pastabos, kad iš to nebūtų padaryta per drąsi išvada. Pirma, kompensacija skaičiuojama iš įrenginio deklaruotos vardinės galios Prated, o ne iš namo poreikio, tad mažesnis poreikis leidžia rinktis mažesnį įrenginį, bet pats pakopos nekeičia. Antra, siurblio galia parenkama ne vien pagal vėdinimą: kaip ji skaičiuojama visa, surašyta galios parinkimo straipsnyje, ir tas straipsnis lieka pagrindinis šiuo klausimu.
Rekuperatorius su integruotu šilumos siurbliu: ar toks įrenginys pašildys namą
Tokių įrenginių tikrai yra, ir jie parduodami Lietuvoje. Todėl verta atsakyti į klausimą tiksliai, nes atsakymas priklauso nuo to, ko iš įrenginio tikimasi.
Pradėti geriausia nuo aritmetikos, kurią galima pasitikrinti pačiam. Prie teisės akte nurodyto 98 m³/h oro kiekio kiekvienas tiekiamo oro laipsnis virš kambario temperatūros duoda 33,3 W. Vadinasi, 6 kW šilumos, kurių reikia vidutiniam namui per šalčius, vien oru būtų galima atnešti tik pašildžius jį maždaug 180 laipsnių virš kambario temperatūros. Tai neįmanoma ir nesaugu. Vėdinimo oras fiziškai negali būti namo šildymo sistema, nebent namo poreikis yra labai mažas.
Todėl rimti gamintojai savo dokumentuose tai ir parašo. KOMFOVENT KOMBI bukletas hibridinį įrenginį priskiria 80 iki 200 m² namams, nurodo 517 m³/h oro srautą, sorbcinį rotorinį šilumokaitį iki 86 procentų naudingumo ir papildomą oras-oras šildymo ir vėsinimo galią 3,3 kW. Prie 517 m³/h tie 3,3 kW reiškia maždaug 19 laipsnių virš kambario temperatūros, tai yra apie 41 °C tiekiamo oro, ir toliau jau nebekyla. Namą tokiame įrenginyje šildo ne oras, o viduje esantis oras-vanduo šilumos siurblys, prijungtas prie grindinio šildymo kontūro, ir ten pat yra 186 litrų karšto vandens talpa.
Iš to išeina trys praktiški atsakymai:
- Jei ieškote vieno įrenginio vietoje dviejų, hibridiniai įrenginiai egzistuoja, bet jie turi vandens kontūrą ir montuojami kaip visa sistema, o ne kaip rekuperatorius su priedu.
- Jei name jau yra oras-vanduo siurblys, antrojo siurblio rekuperatoriuje nereikia. Reikia paprasto rekuperatoriaus su geru temperatūriniu naudingumu, ir jo darbą įvertins tas pats siurblys, kuriam liks mažiau šilumos ruošti.
- Jei renkatės tarp atskirų įrenginių ir vieno korpuso, palyginkite ne pavadinimus, o du duomenų lapo skaičius: temperatūrinį naudingumą ir ventiliatorių galią. Pirmasis parodo, kiek šilumos grįžta, antrasis, kiek elektros už tai sumokama.
Dar viena riba, kuri gamintojo dokumente parašyta atvirai: SALDA techniniame vadove nurodyta, kad įrenginio darbo aplinkos temperatūra yra nuo minus 20 iki plius 40 °C, o šaltesnėse vietose reikia papildomai užsakomo kanalinio pašildytuvo. Vilniuje žemiau minus 15 °C būna 113 valandų per metus, tad tai nėra dažnas atvejis, bet pašildytuvas yra elektrinis, ir jo elektra į aukščiau suskaičiuotą ventiliatorių sąskaitą neįeina.
Ko šis straipsnis neskaičiuoja
Čia tik viena tema: kokia šilumos poreikio dalis tenka vėdinimui ir ar ji keičia siurblio galią bei sąskaitą. Visa kita turi savo puslapius.
- Kokios galios siurblio reikia. Galios parinkimo straipsnis skaičiuoja visą namo poreikį, ne vien vėdinimo dalį.
- Tiekiamo vandens temperatūra ir kreivė. Šildymo kreivės straipsnyje yra ta pati Vilniaus valandinė eilutė, kuria remiasi ir šis puslapis.
- Karštas vanduo. Jis į 15 400 kWh neįeina ir skaičiuojamas boilerio straipsnyje.
- Elektros kaina ir jos kitimas per parą. Dviejų laikų tarifo straipsnis ir saulės elektrinės straipsnis.
- Rekuperatoriaus ir jo montavimo kaina. Jos čia nėra, nes vėdinimo sistemos įrengimas yra atskira sąmata, kurios šis gidas nerenka. Šilumos siurblio darbų sąmata surašyta montavimo kainos straipsnyje.
- Vėsinimas vasarą. Ši tema šiame gide nenagrinėjama visai, nes gidas yra apie šildymą.
Kaip šie skaičiai gauti, kad galėtumėte juos pasitikrinti
- Namas. 140 m², metinis šilumos poreikis 15 400 kWh, vidaus temperatūra 20 °C. Tas pats namas naudojamas visuose šio gido skaičiavimuose.
- Oro kiekis. 0,7 m³/(h·m²) × 140 m² = 98 m³/h. Reikšmė iš STR 2.01.02:2016 2 priedo 2.4 lentelės, eilutė „Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai“.
- Oro šiluminė talpa. 0,34 Wh/(m³·K), nurodyta tame pačiame reglamente.
- Laipsnio valandos. Vilniaus taškas 54,687 ir 25,280, PVGIS 5.2 valandinės reikšmės nuo 2005 iki 2020 m., iš viso 140 256 valandos. Sumuojamas skirtumas tarp 20 °C ir lauko temperatūros visomis valandomis, kai lauke mažiau nei 17 °C: 110 859 laipsnio valandos per metus, 7 206 valandos.
- Nuostoliai. 0,34 × 98 × 110 859 ÷ 1000 = 3 694 kWh. Kitoms lentelės eilutėms keičiamas tik oro kiekis.
- Kaina. Šilumos kaina siurbliu 5,3 ct/kWh, kai SCOP 4,5, o elektra 0,24 EUR/kWh pagal VERT 2026 m. antro pusmečio visuomeninę kainą. Ventiliatorių elektra skaičiuojama pilna kaina, nes ji imama iš tinklo tiesiogiai.
- Ventiliatorių valandos. 8 760 valandų per metus, nes vėdinimas veikia ir vasarą. Šildymo sutaupymas skaičiuojamas tik šildymo valandoms.
- Ko čia nėra. Oro infiltracijos pro nesandarumus, kurią STR skaičiuoja atskirai, drėgmės grąžinimo entalpiniuose šilumokaičiuose ir rekuperatoriaus atitirpinimo ciklų, kurių metu naudingumas laikinai krinta. Visi trys šią lentelę pakoreguotų, bet nė vieno iš jų negalima suskaičiuoti be konkretaus namo ir konkretaus įrenginio duomenų.
Dažni klausimai apie rekuperatorių ir šilumos siurblį
Ar rekuperatorius reikalingas, jei name yra šilumos siurblys?
Kiek oro pagal teisės aktus reikia gyvenamajam namui?
Kiek kainuoja vėdinimas per metus su šilumos siurbliu?
Kiek rekuperatorius sutaupo per metus?
Ar dėl rekuperatoriaus galima rinktis mažesnės galios šilumos siurblį?
Ar rekuperatorius su integruotu šilumos siurbliu gali šildyti visą namą?
Ar HN 42:2009 nustato vėdinimo oro kiekį?
Šaltiniai, visi atidaryti 2026-09-21. STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-05-29 iki 2027-12-30, 22.4 punktas ir 11 priedas „Gyvenamojo pastato buto patalpų oro kiekio projektinės reikšmės“: A kategorija 0,38 l/s 1 m² grindų ploto, virtuvė 15 l/s, vonia ir tualetas 12 l/s; B kategorija 0,28, 10 ir 8 l/s; C kategorija 0,22, 7 ir 6 l/s. STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2026-01-01: 2 priedo 2.4 lentelė, išorės oro kiekis 1 m² pastato vėdinti 0,7 m³/(h·m²) ir vidaus temperatūra šildymo sezono metu 20 °C gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatams; oro tūrinė šiluminė talpa 0,34 Wh/(m³·K); 2 priedo skaičiavimuose rekuperacijos naudingumas, jei nėra duomenų, imamas 0,65, o nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio lygus nuliui; 13.1 lentelė, projektinė išorės temperatūra minus 24, minus 27 arba minus 30 °C pagal pastato masyvumą. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“: mikroklimato parametrai yra oro temperatūra, temperatūrų skirtumas, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis, 1 lentelėje šaltuoju metų laikotarpiu 18 iki 22 °C, 35 iki 60 procentų, 0,05 iki 0,15 m/s; oro kiekio ši norma nenustato. KOMFOVENT Domekt R 200 V C8 techninių duomenų lapas: maksimalus oro srautas 233 m³/h, atskaitinis srautas 0,05 m³/s esant 50 Pa, SPI 0,29 W/(m³/h), šilumos atgavimo šiluminis naudingumas 80 %, ventiliatorių pavaros elektros galia 63 W prie maksimalaus srauto ir 23 W prie atskaitinio, oro temperatūra po šilumokaičio 12,9 °C esant minus 23 °C lauke ir plius 22 °C viduje. KOMFOVENT KOMBI bukletas: įrenginys 80 iki 200 m² namams, oro srautas 517 m³/h, sorbcinis entalpinis rotorinis šilumokaitis iki 86 %, SPI 0,31 W/(m³/h), papildoma oras-oras šildymo ir vėsinimo galia 3,3 kW, 186 l karšto vandens talpa, oro temperatūra po šilumokaičio 15,7 °C esant minus 23 °C lauke. SALDA Smarty 2R VE ir 2R VE plus vartotojo ir serviso techninis vadovas: rotorinio šilumokaičio šiluminis našumas iki 75 %, tiekiamo ir šalinamo oro ventiliatoriai po 0,07 kW modelyje 2R VER, darbo aplinkos temperatūra nuo minus 20 iki plius 40 °C, žemesnėje temperatūroje reikalingas papildomai užsakomas kanalinis pašildytuvas. Lauko temperatūros: Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro PVGIS 5.2 sistema, Vilniaus taškas 54,687 ir 25,280, valandinės reikšmės nuo 2005 iki 2020 m. Elektros kaina 0,24 EUR/kWh: VERT 2026-05-27 sprendimas dėl antro pusmečio visuomeninės kainos. LEA fiksuoti įkainiai ir galios pakopos paimti iš šio gido įkainių straipsnio.
Vėdinimo dalį galima suskaičiuoti, o siurblio galią parenka montuotojas
Kokios galios siurblio reikia būtent jūsų namui ir ar vėdinimas jame jau sutvarkytas, pasakys apžiūra vietoje. Palikite užklausą, ir jūsų regione dirbantis montuotojas susisieks tiesiogiai.
Palikti užklausą nemokamai